Virtuvės vokiečių kalba
Virtuvės vokiečių kalba Küchendeutsch | |
Kalbama | Namibijoje |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | apie 15 000 |
Kilmė | vokiečių kalba |
Virtuvės vokiečių kalba, Kiuchendoič (vok. Küchendeutsch, angl. Namibian Black German, NBG) – pidžino kalba, naudojama įvairiuose Namibijos rajonuose, kilusi iš standartinės vokiečių ir vietinių kalbų mišinio.[1] Kiuchendoič šiuo metu yra nykstanti kalba. Ja kalba apie 15 000 žmonių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Virtuvės vokiečių kalba daugiausiai kalbėjo afrikiečiai tarnai, dirbę savo šeimininkams kolonizatoriams tais laikais, kai Namibija buvo žinoma kaip Vokietijos Pietvakarių Afrika (vok. Deutsch-Südwestafrika, DSWA), buvusi Vokietijos imperijos kolonija 1884–1915 m. Kolonizatorių tarnų kalbos pavadinimas siejamas su vokišku Küche, reiškiančiu virtuvė. Paprastai šie afrikiečiai nemokėjo standartinės vokiečių kalbos.
XX a. pradžioje buvo priimta programa, pagal kurią buvo siekiama literatūrinės vokiečių kalbos pagrindu sukurti dirbtinę kalbą, kurią būtų paprasta išmokti ir naudoti kolonizuotų šalių gyventojams. 1916 m. tokią kalbą propagavo Emilis Švereris, pavadinęs ją kolonijine vokiečių kalba (vok. Kolonial-Deutsch). Tuo tarpu Adalbertas Baumanas iškėlė idėją sukurti pasaulio vokiečių kalbą (vok. Weltdeutsch) kaip tarpnacionalinio bendravimo kalbą.
Kalbos pavyzdžiai:
kiuchendoič | vokiečių kalba | vertimas |
---|---|---|
Lange nicht sehen | Lange nicht gesehen | seniai nesimatėme |
Was Banane kosten? | Was kostet die/eine Banane? | kiek kainuoja bananai? |
spät Uhr | es ist spät | yra vėlu |
Herr fahren Jagd, nicht Haus | Der Herr geht zur Jagd, und ist nicht zu Hause | žmogus medžioja, jo nėra namie |
Kiuchendoič kalbos vartotojai šiuo metu kalba vokiečių, afrikanų ar anglų kalbomis.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Susanne Mühleisen. Emil Schwörers Kolonial-Deutsch (1916). Sprachliche und historische Anmerkungen zu einem „geplanten Pidgin“ im kolonialen Deutsch Südwest Afrika. – Derlin, 2005.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Deumert, Ama (2003). Markedness and salience in language contact and second-language acquisition: evidence from a non-canonical contact language. Language Sciences. 25. Elsevier Ltd. pp. 561–613. doi:10.1016/S0388-0001(03)00033-0.